- klojėjimas
- klojė́jimas sm. (1) 1. → klojėti 1: Nuo klojė́jimo visiškai suplyšo kaldra Ds. 2. → klojėti 4: Klojėjimui geriau tinka džiovinti linai sp. Linų klojėjimas yra paprastesnis, lengvesnis ir pigesnis darbas, negu mirkymas sp. Gerai gavo lytaus ant lauko, nedaug reikės šįmet linams ir klojė́jimo Skr. | refl.: Klojėjimosi metu reikia linus 1–2 kartus apversti sp. \ klojėjimas; atsiklojėjimas; išklojėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.